Netekau ašarų...


Tuomet,tai buvo vienintelis dalykas,kurį supratau.Jaučiausi lyg išsunkta gyvenimo.uždusinta ir palikta gulėti po antklode,kurios niekas niekada net nesugalvotų atidengti.Buvau pavargus nuo gyvenimo ir kurpinu jo pražūtingų vingių,kuriais nuolat nuklysdavau.Nesipriešinau.Likau tokia pat.Likau ten pat.Toj pačioj tamsioj bedugnėj iš kurios niekad net nesisistengiau išlipti.Atrodo lyg buvo nulemta,kad sedėčiau vietoj ir nieko nedaryčiau.Nesistengiau net pati dėl savęs,dėl savo ateities,kurios vizijos,net tamsiausiame sapne nebuvau mačius.Nepajudinau nei piršto,nei dėl savęs,nei dėl kitų.


Trūnijau...


Nutilau.Nutilo ir mintys.
Šįkart viskas buvo kitaip:Nuo šiol bus kitaip,netaip,kaip visada!
Sukaupus jėgas,kurios dar buvo likusios manyje išsikapsčiau iš bedugnės.Kaip nutariau taip ir buvo.Mano tikslas buvo beveik pasiektas,net pačiai to nesuvokiant.Deja,ne iki galo...


...
Šaltas rasos lašas nukapsėjo ant skruosto.Jokio skausmo,jokios neapykantos ir pagiežos mano akyse nebuvo matyti.Bent jau šįryt...

Vilnelė čiurlena,vanduo glosto man plaukus,ledinius pečius...
Aš žiūriu žemyn,GALVOJU,pasineriu i mintis,todel vos KVĖPUOJU...Kojom tabaluoju,žvelgiu į medžius išsirikiavusius aplinkui dangų,žėrinčius savo baltumu.
Aš mąstau:GAL GERIAU BŪTŲ ATSIDURTI APAČIOJ???
Staiga vėjas nebėra toks šaltas,vanduo ledinis,o širdis tampa AKMENINĖ ir akys po truputį merkias Atgal į TAMSĄ...

Seni užrašai,kuriuos radau besitvarkydama stalčiuje...

Žuvėdra-nuostabus paukštis.Jis niekuomet nebūna nuo konors priklausomas.Rodos,visą gyvenimą tik ir sklando po padanges...
Kada ir aš norėčiau pabūt Žuvėdra.Skraidyti padangėmis ir atsiplėšti nuo visų supančių darbų ir susikaupusių minčių.

...
Ledas po kojom
Dūžta stiklinės snaigės
Žiema atėjo


Stingdantis šaltis
Baltumu atsispindi
Ledo varvekly


Numirus gamta
Per sniegą tyliai slenka
ANGELAS baltas